Susidūrimas su artimojo liga ar staiga pablogėjusia sveikatos būkle neretai sukelia didelį stresą ne tik pačiam pacientui, bet ir jo šeimos nariams. Dažnai artimieji pasijunta pasimetę sistemos labirintuose, nežinodami, nuo ko pradėti, kai ligoniui reikalinga nuolatinė profesionali priežiūra, tačiau stacionarus gydymas ligoninėje jau baigtas arba nėra būtinas. Slauga namuose – tai viena svarbiausių sveikatos apsaugos grandžių, leidžianti užtikrinti orų gyvenimą ir būtinąsias medicinines procedūras paciento namų aplinkoje. Tai ne tik palengvina naštą šeimai, bet ir padeda ligoniui sveikti ar stabilizuoti būklę jam įprastoje, saugioje aplinkoje.
Svarbu suprasti, kad slauga namuose nėra tas pats, kas socialinė globa ar tiesiog buvimas šalia. Tai licencijuota asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia kvalifikuoti specialistai. Nors visuomenėje vis dar gajus mitas, kad tokios paslaugos yra brangios arba sunkiai prieinamos, tiesa ta, kad didžiajai daliai pacientų, atitinkančių kriterijus, šios paslaugos yra pilnai kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Žinojimas, kaip veikia sistema ir kokie žingsniai yra būtini norint gauti šią pagalbą, yra pirmas žingsnis link ramesnio gyvenimo etapo.
Kas tiksliai yra ambulatorinė slauga namuose (ASPN)?
Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (sutrumpintai ASPN) – tai komandinis darbas. Į paciento namus atvyksta ne tik slaugytojas, bet visa specialistų komanda. Pagrindinis šios paslaugos tikslas yra užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą tiems žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės negali patys atvykti į gydymo įstaigą.
Slauga namuose apima platų medicininių ir higieninių procedūrų spektrą. Tai nėra tik vaistų padavimas. Profesionalus slaugytojas atlieka procedūras, kurias kitu atveju tektų atlikti poliklinikos procedūriniame kabinete: leidžia vaistus (tiek į raumenis, tiek į veną), prijungia lašelines, prižiūri žaizdas, pragulas, stomas, paima kraują tyrimams ir stebi bendrą paciento būklę (matuoja kraujospūdį, pulsą, deguonies įsisavinimą).
Be bendrosios praktikos slaugytojo, komandoje dažnai dirba ir slaugytojo padėjėjas. Jo funkcija – padėti užtikrinti asmens higieną. Tai ypač aktualu gulintiems ligoniams: padėjėjas padeda nuprausti pacientą, pakeisti sauskelnes, perkloti patalynę, prižiūrėti odą, kad nesusidarytų pragulos. Esant poreikiui, į komandą įtraukiamas ir kineziterapeutas, kuris padeda atgauti ar palaikyti judėjimo funkcijas po insultų, traumų ar operacijų.
Kam priklauso nemokama slauga namuose?
Daugeliui kyla klausimas, ar jų artimasis atitinka kriterijus nemokamai slaugai gauti. Valstybinė ligonių kasa (VLK) yra nustačiusi aiškias gaires, kam šios paslaugos gali būti teikiamos be papildomo mokesčio.
Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis skiriama slauga namuose:
- Neįgalumas ir specialieji poreikiai: Paslaugos teikiamos asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (SP-1) arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (SP-2). Taip pat paslaugos priklauso asmenims, kuriems nustatytas didelis ar vidutinis specialiųjų poreikių lygis.
- Funkciniai sutrikimai: Tai vienas svarbiausių rodiklių. Net jei žmogus neturi oficialiai nustatyto neįgalumo, bet po operacijos, traumos ar dėl lėtinės ligos paūmėjimo negali savimi pasirūpinti ir atvykti į gydymo įstaigą, jam gali būti skirta slauga. Gydytojai vertina paciento būklę pagal Barthel indeksą (funkcinio savarankiškumo vertinimą). Jei šis indeksas yra žemas (paprastai iki 61 balo), paslauga yra indikuotina.
- Paliatyvioji pagalba: Pacientams, sergantiems nepagydomomis ligomis progresuojančioje stadijoje, slauga namuose yra būtina gyvenimo kokybei užtikrinti.
Svarbu pažymėti, kad amžius nėra vienintelis kriterijus. Nors dauguma paslaugų gavėjų yra senjorai, slauga namuose gali būti skirta ir jauniems žmonėms ar vaikams, turintiems sunkią negalią.
Žingsnis po žingsnio: kur kreiptis ir kokius dokumentus tvarkyti
Procesas pradedamas nuo pirminės sveikatos priežiūros grandies. Niekur kitur eiti nereikia – viskas prasideda jūsų gydymo įstaigoje.
1. Kreipimasis į šeimos gydytoją
Pirmasis žingsnis – susisiekti su paciento šeimos gydytoju. Jei pacientas negali pats atvykti į polikliniką, artimieji turėtų informuoti gydytoją apie situaciją arba iškviesti gydytoją į namus vizitui. Šeimos gydytojas yra tas asmuo, kuris įvertina sveikatos būklę ir priima sprendimą dėl slaugos poreikio. Jis užpildo reikiamą dokumentaciją (siuntimą, forma 027/a) ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose gauti.
2. Paslaugų teikėjo pasirinkimas
Tai yra etapas, kurį daugelis praleidžia arba nežino apie savo teises. Gavus siuntimą, pacientas arba jo atstovas turi teisę rinktis paslaugų teikėją. Dažniausiai pati poliklinika, prie kurios asmuo prisirašęs, turi savo slaugos tarnybą. Tačiau, jei poliklinikos eilės didelės arba jie neturi pajėgumų teikti paslaugas operatyviai, jūs galite kreiptis į bet kurią kitą įstaigą (taip pat ir privačią), kuri turi sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK).
Svarbu: Jei privati slaugos tarnyba turi sutartį su TLK, paslaugos pacientui, turinčiam siuntimą, yra nemokamos. Pasidomėkite savo mieste veikiančiomis privačiomis slaugos įstaigomis – jos dažnai gali pasiūlyti greitesnį reagavimo laiką.
3. Slaugos plano sudarymas
Pasirinkus įstaigą ir pateikus siuntimą, su jumis susisieks slaugos tarnybos atstovas. Pirmąjį vizitą dažniausiai atlieka slaugytojas, kuris įvertina namų aplinką, paciento būklę, odos būklę (riziką atsirasti praguloms) ir sudaro slaugos planą. Šiame plane numatoma, kaip dažnai lankysis specialistai ir kokios procedūros bus atliekamos.
Ką daryti, jei reikia ne tik medicininės, bet ir socialinės pagalbos?
Būtina atskirti dvi sąvokas, kurias žmonės dažnai painioja: slauga ir globa.
- Slauga (medicininė): Tai lašelinės, žaizdų perrišimas, vaistų leidimas, pragulų profilaktika. Už tai atsakinga sveikatos apsaugos sistema (poliklinikos, slaugos centrai) ir tai finansuoja Ligonių kasos.
- Globa (socialinė): Tai pagalba buityje – maisto gaminimas, namų tvarkymas, produktų nupirkimas, mokesčių sumokėjimas, bendravimas. Už tai atsakinga savivaldybė ir socialinių paslaugų centrai.
Dažniausiai sunkiam ligoniui reikia abiejų paslaugų. Slaugytojas atvyksta atlikti procedūrų (pvz., valandai ar dviem), bet jis nebūna visą dieną ir neverda pietų. Jei reikalinga pagalba buityje, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją arba socialinės paramos skyrių. Socialinis darbuotojas įvertins savarankiškumą ir paskirs lankomąją priežiūrą. Skirtingai nei medicininė slauga, socialinės paslaugos gali būti iš dalies mokamos, priklausomai nuo asmens pajamų.
Techninės pagalbos priemonės: kaip gauti lovą ar vežimėlį?
Slaugant namuose, dažnai prireikia specialios įrangos: funkcinės lovos, čiužinio nuo pragulų, neįgaliojo vežimėlio, vaikštynės ar tualeto kėdės. Šių priemonių pirkimas gali būti didelė finansinė našta, todėl valstybė numato kompensavimo mechanizmus.
Dėl techninės pagalbos priemonių taip pat pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašo išrašą iš medicininių dokumentų (forma 027/a), nurodydamas, kokia priemonė reikalinga. Su šiuo dokumentu reikia kreiptis į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą (TPNC) jūsų regione. Dauguma priemonių yra suteikiamos panaudos būdu nemokamai arba su nedidele priemoka.
Sauskelnės ir vienkartiniai paklotai taip pat yra kompensuojami. Gydytojas išrašo elektroninį receptą, pagal kurį vaistinėje galima įsigyti šių priemonių su kompensacija. Svarbu žinoti, kad kompensuojamų sauskelnių kiekis yra ribotas per mėnesį, todėl tikslinga pasitarti su gydytoju dėl tikslaus diagnozės kodo, kuris nulemia kompensacijos dydį.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek laiko trunka slaugos paslaugų teikimas namuose?
Paslaugos teikiamos tol, kol išlieka medicininis poreikis. Tai gali būti trumpalaikė pagalba po operacijos (pvz., mėnuo ar du, kol užgis žaizdos) arba ilgalaikė, neterminuota pagalba sergant lėtinėmis ligomis. Gydytojas periodiškai peržiūri siuntimą.
Ar slaugytojas gali atvykti savaitgaliais ir naktimis?
Standartinės ambulatorinės slaugos paslaugos dažniausiai teikiamos darbo dienomis, darbo valandomis. Tai nėra greitoji pagalba. Jei ligonio būklė staiga pablogėja naktį ar savaitgalį, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tačiau kai kurios privačios tarnybos (net ir turinčios sutartį su TLK) gali siūlyti lankstesnį grafiką arba papildomas mokamas paslaugas po darbo valandų.
Ar reikia mokėti už kuro sąnaudas slaugytojui atvykstant į namus?
Ne, jei paslauga kompensuojama iš PSDF biudžeto ir teikiama pagal sutartį su TLK, pacientui nereikia mokėti už transporto išlaidas. Tai įskaičiuota į paslaugos įkainį, kurį ligonių kasos sumoka įstaigai.
Ką daryti, jei šeimos gydytojas atsisako išrašyti siuntimą slaugai?
Jei manote, kad jūsų artimojo būklė atitinka kriterijus (jis negali savarankiškai atvykti į polikliniką ir jam reikalingos procedūros), o gydytojas atsisako, pirmiausia paprašykite raštiško atsisakymo su argumentais. Taip pat galite kreiptis į gydymo įstaigos administraciją su prašymu sudaryti gydytojų konsultacinę komisiją (GKK) būklei įvertinti.
Namų aplinkos paruošimas slaugos procesui
Sėkminga slauga namuose priklauso ne tik nuo specialistų, bet ir nuo tinkamai paruoštos aplinkos. Prieš pradedant lankytis slaugytojams, rekomenduojama atlikti keletą pakeitimų namuose, kurie palengvins darbą specialistams ir suteiks saugumo jausmą pacientui.
Pirmiausia, įvertinkite priėjimą prie ligonio lovos. Slaugytojui reikės laisvos vietos iš abiejų lovos pusių, kad galėtų patogiai atlikti procedūras, perkloti patalynę ar vartyti pacientą. Jei lova pristumta prie sienos, apsvarstykite galimybę ją perstumdyti į kambario centrą. Taip pat pasirūpinkite tinkamu apšvietimu – prie lovos turėtų būti ryški lempa, kuri būtina atliekant procedūras, pavyzdžiui, statant lašelinę ar valant žaizdas.
Higienos sumetimais pašalinkite iš kambario nereikalingus daiktus, kaupiančius dulkes: kilimus, sunkias užuolaidas, minkštus žaislus. Paviršiai turėtų būti lengvai valomi. Taip pat paruoškite atskirą vietą (stalelį ar spintelę), kurioje slaugytojas galėtų pasidėti savo priemones, dokumentus ir nusiplauti ar dezinfekuoti rankas. Jei ligonis naudojasi vaikštyne ar vežimėliu, užtikrinkite, kad koridoriuose nebūtų kliūčių, laidų ar slenksčių, kurie trukdytų judėjimui. Tinkamas pasiruošimas rodo pagarbą atvykstantiems specialistams ir užtikrina sklandų bei efektyvų slaugos procesą.
